Pirmas ir Antras Skyriai :)

                                                  1 skyrius

Mielas dienorasti,

Pirmiausia prisistatysiu, nes tu busi mano draugas.

Mano vardas Nina. Man sesiolika metu. Mano mama

aktore, taigi ji labai mazai laiko skiria man. O tetis.

O tetis mires. Jis nuskendo. Iki tol buvome didele

laiminga seima. Turejau seseri, bet budama treju

metuku ji susirgo karstine, ir tai ja prazude. As

buvau puiki futboliste, bet artimu zmoniu netektis

mane visiskai palauze. Tapau atsiskyrele. Mane visi

pamate visaip pravardziuodavo. Dabar kai mano

mamai teko kraustytis i Arizona. Fyniksa, nes ten

bus kuriama saulelydzio sagos parodija. Taigi, ryt

prasides mano naujas gyvenimas. Ryt nauja mokykla,

nauji draugai, nauja aplinka. Lauk rytojaus mano

mielas dienorasti. Su meile NINA. 2013-08-17

Uzverciau dienorasti. Pazvelgiau i virseli. Ten buvo laibom raidem israityta Dienorastis. Perbraukiau raides pirstais. Juos buvo siek tiek idubusios.Tai mano mielasis dienorastis. Atsitraukiau kede ir

atsistojau. Pasiemiau dienorasti ir tvarkingai ikisau i knygu lentyna. Tada griuvau ant lovos. Uzsimerkiau ir isivaizdavau save ryt mokykloje. Nusipurciau. Ne... verciau apie tai negalvosiu. Atsistojau ir nuejau prie duru. Jas atidariau ir nusileidau laiptais i apacia. Mamos nebuvo. Kaip iprastai. Priejau prie mazo narvelio kambario gale kuriame laikiau gegute. Palesinau ja ir isbegau i lauka. Lauke buvo tiesiog karsta. Nusprendziau pasivaikscioti. Nuejau i parka kuris puvo vos uz keliu kvartalu nuo mano namu. Eidama galvojau apie gyvenima. Apie paukscius. Apie zmones, seima. Ejau letai, mazais zingsneliais. Ir staiga kazkas mane sugriebe ir nusitempe uzciaupe burna. Klykiau is spardziausi, bijojau kad rytojaus galiu ir nebesulaukti. Jis man grasino peiliu bet as priesinausi nekreipdama i jo peli demesio. Apsisukau noredama paziureti jam i veida kad jei istrukciau galeciau ka nors pasakyti policijai. Jo veidas buvo bjaurus lupos plonos ir kreivos nosis sleiva, akys rudos ir zaizaruojancios neapykanta. Tada isgirdau dunkstelejima ir as buvau laisva. Jis buvo sukrites ant zemes. Pries mane stovejo vaikinukas gal septyniolikos metu.

-Tau viskas gerai?-paklause. O as apsalusi i ji spoksojau.

-Hmm... taip... man viskas... gerai...-mikciojau.

-Tai kad jus kraujuojate,-ispejo mane vaikinukas. As nusekiau jo zvilgsni ir tikrai pano ranka buvo persisunkusi krauju.

-Oj.. net nepastebejau...-dar karta pazvelgiau i ji. Ir i savo zaizda.-Gili.-pasakiau. Ir atsisukau i savo isgelbetoja. Jis buvo dinges. Visur zvalgiausi jo niekur nebuvo. Nespejau ne padekoti. Susiemiau ranka ir ejau is misko galvodama apie ji-mano isgelbetoja.
***

Kai parejau namo visdar nieko nebuvo. Nukliumpinau i vonia ir paleidau vandeni. Tada su viena ranka nusivilkau maikute. Ji buvo visa kruvina, paemiau ja ir ismeciau, o ranka pakisau po vandens ciurksle ir laikiau, kol nutekejo kraujas buvo gili pjautine zaizda. Apsirengiau kita maikute ir isejau laukan laikydama skaudancia ranka prie saves. Isaukiau taksi ir paprasiau nuvesti i miesto poliklinika.

-I kuria jus panele nuvesti,-pasiteiravo vairuotojas.

-I artimiausia,-atsakiau ir padejau 10 doleriu ant grotuvo, tada atsiremiau i atlosa ir galvojau apie sutikta vaikinuka miske. Juodos zvilgancios akys, tamsiai rudi sukelti plaukai, ryskus raumenys, ir pats buvo ziauriai nuostabus.

-Atvaziavome.-pasake vairuotojas ir sustojo.

-Aciu,-pasakiau ir islipau. Ant poliklinikos dideliom raidem buvo uzrasyta EMERGENCY na va as jau vietoje pasakiau galvoje ir atidariau duris. Prie ju stovejo tas pats vaikinas kuri maciau miske.

-Labas,-pasakiau jam, o jis tik palinksejo.

-Ka cia darai?-paklausiau.

-Nieko.-atsake trumpai.

-Aciu,-padekojau.

-Uz ka?-paklause nustebes.

-Uz tai, kad padejai miske kai labai reikejo.

-Ai uz tai taip taip prasau.-istare ir nuejo.

Nelabai draugiskas vaikinukas... pasnibzdejau, jis pasisuko akimirkai i mane ir toliau nuejo neistares ne zodzio. Dar ir keistas pagalvojau ir atidariau poliklinikos duris. Visos seseles labai issigando pamaciusios mano zaizda, o kas keisciausia as net neprisimenu kaip ji cia atsirado. Juk man jis neipjove. Atejus daktare istrauke mane is apmastymu, apziurejo ranka ir pasake, kad jau per velu. Apsisukau ir supykusi isbegau is poliklinikos, issikvieciau taksi ir nuvaziavau namo. Parejusi i savo kambari kniubau prie lovos ir labai ilgai verkiau, kol isverkiau visas asaras. Pasiemiau is knygu lentynos dienorasti ir parkeri ir emiau rasyti:

Mielas dienorasti,

Siandien buvo viena is blogiausiu dienu mano

apgailetiname gyvenime. Mane pagrobe, pasidariau

gilia pjautine zaizda rankoje kurios neimanoma

uzgydyti, man patinkantis vaikinas bando nuo manes

issisukti, nenoriai kalbasi su manimi, kas gali buti blogiau?

As nekenciu pati saves noriu mirti. Gyvenimas susiktas,

niekas i tave nekreipia demesio nors esi labai grazi, bet

esi nepritapele, atstumtoji. Nieko nebus, eisiu pasivaikscioti

ir apsvarstysiu as tikrai mano gyvenimas taip susiktas

kad reiketu zudytis? Taigi mielas dienorasti cia dar ne

paskutinis irasas, gali buti kad pries paskutinis.

NINA. 2013-08-17

                                                2 skyrius

Isejau i kiema. Lijo? Pazvelgiau i dangu, nebuvo ne vieno debeselio, saule sviecia, bet lyja. Grizau namo ir atsisedau prie lango. Tada supratau, palikau ijungtus purkstuvus. Daugiafunkcinius todel ir galvojau, kad lyja. Isjungusi juos isejau i lauka. Vel nuejau i parka, zinodama kad dabar manes nebepagrobs, ir tada. Krebzt. Krebzt. Apsisukau. Pazvelgiau i miska, ten kazkas judejo. Priejau arciau. Trumpam buvau pamirsusi, kad reikia kvepuoti. Ejau vis artyn ir artyn, tas dalykas buvo gal toli. Ejau per samanas, bridau ber sudziuvusius paparcius. Cia vis delto truputi laistoma, nes augo samanos ir medziai buvo beveik zali su rudumu. Krebzt. Krebzt. Isgirdau arciau. Ejau garso sklidimo kryptim. Ir staiga pries save isvydau geltonplauke mergina uzsiemusia uz kaklo. Apsalau.

-Gal... padeti?-paklausiau drebanciu balsu.

-Mane uzpuole zveris,-pasake automatiskai. Ji neatrode issigandusi. Ji nebuvo sudarkyta, nieko tik zveries ikandimas ant kaklo.

-Koks zveris,-paklausiau.

-Vilkas,-atsake.

-Galit parodyti,-pasiteiravau.

-Taip,-istare ir atidenge kakla. Ten tikrai nebuvo zveries ikandimas. O tuo labiau vilko. Tai buvo tarsi kakle butu pradurtos dvi skyles. Tai primine man is vilmo apie... vampyrus?

-Ar tikrai tai padare vilkas?-paklausiau.

-Taip.-pasake. Keista. Juk vilkas neturi ilciu, o gal turi? Iskvieciau greitaja, ir keista, kad miske buvo rysys ja nuvedusi iki parko pasodinau ant suoliuko, kai atvaziavo greitoji pabegau. Grizau namo, ijungiau kompiuteri, kai pasikrove internetas suvedziau zodi Vilkas. Ne vilkas neturi tokiu ilciu kaip kad buvo ikasta. Tada parasiau Vilkolakis. Irgi neatitinka. Tada parasiau Vampyras ir apsalau. Tai padare vampyras. Bet koks? Ar jis moka virsti vilku? Kad mergina pasake kad ten vilkas. Nieko nesupratau. Vel pasiemiau dienorasti ir emiau rasyti:

Mielas dienorasti,

Manau, kad siandien sutikau vampyro auka. Jai

ant kaklo buvo dvi skylutes, mergina sake, kad

tai padare vilkas, bet as abejoju, manau, kad tai

padare vampyras. Nesizudysiu, nes noriu issiais-

kinti koks? Kas jis? Ar vampyrai moka virsti

vikais? Gal ta mergina melavo? Viskas labai painu,

bet as pajegsiu issiaiskinti ar musu mieste yra

vampyras ir ar ji melavo. Su meile tavo savininke

NINA 2013-08-17. P.S. suprantu, kad per daug

Informacijos per viena diena. :D
***

Ryte nubudusi jauciausi keistai. Suko pilva. Hmmm... mokykla... paskui prisiminiau mergina su ikandimo zymem. Galva eme svaikti bet as nepasiduosiu. Eisiu. Nuo tos minties norejosi vemti. Pakeliau nu zemes kuprine ant zemes nukrito dienorastis. Ka jis cia veikia? Paklausiau pati saves. Juk jis buvo padetas ant stalo, puikiai tai pamenu. Ten turejo buti ir mano parkeris. Jis buvo ant stalo kur ir pakilau. Dienorastis turejo buti ten pat. Kazkas ji eme.nusileidau i apcia keista bet mama sedejo fotelyje ir mokesi savo zodzius parodijai.

-Mama?-paklausiau.

-Kas dabar?-paklause.-Ai cia tu Nina galvojau kad vel tarnas.

-Mama tu emei mano dienorasti,-paklausiau.

-Ne. Kam man jis? Ar kas nutiko?-paklause pasimetusi.

-Ne nieko, viskas gerai.-atsakiau ir nuejau i virsu. Cia kazkas buvo be manes. Gal tas... Vampyras? Nee... kam jam mano dienorastis? Informacija. Atsiverciau ji ten buvo uzrasyta:

Jei kam nors prasitarsi apie mane tau galas. Vos iskaiciau rasta. Tada supratau, ka jis turejo omeni. Pasiemiau parkeri ir uzrasiau:

Mielas dienorasti,

Zinau, kad tai skaitai. Gal pasakysi man savo varda?

Ar tu ikandai tai merginai? Kiek tau metu? Kas tu?

Nina. 2013-08-18.

-Nina! Mokykla taves laukia!-susuko mama.

-Tuoj pareinu.-pasakiau.

Mokykloje buvo labai sunku susikaupti vis galvojau ar jis atsakys. Kai pamokos baigesi 2 merginos pasisiule mane palydeti.

-As Sema.-pasake viena.

-As Diana.-pasake kita.

-Nina.-Istariau.                  

Taip parejome iki mano namu kalbedamos apie vaikinus as beveik neprasiziojau. Parejusi namo iskart begau i savo kambari pasiemiau dienorasti. Jame buvo naujas irasas:

Mano vardas Paulas. Man 17 metu. Ne , as nieko nepadariau tai merginai tai padare mano brolis. As negaliu jo suvaldyti. Tai jis parase ta irasa i tavo dienorasti as atejau jo istrinti bet nespejau. Taip as esu vampyras. Galiu pasiversti tik pauksciu.. tu mane buvai sutikusi anksciau. Paulas. 2013-08-18

Oho susnibzdejau tada irasiau nauja irasa:

Mielas dienorasti,

Labas Paulai. Gal pasakysi kur buvome susitike?

Galime susitikti dar karta? Nina 2013-08-18