Devintas ir Desimtas Skyriai :)

                                                             9 skyrius

Nors kritau visu savo kunu zemyn, bet net nepajutau kaip palieciau kojomis zeme, pasirodo, Ianas moka siek tiek sklandyti...

-Kur mes?-paklausiau.

-Tai staigmena,-pasake jis ir paeme mane uz rankos.

As nuejau jam is paskos. Siap ir neturejau kito pasirinkimo, jis mane temte tempe. Staiga pradejome eiti leciau. O galiausiai sustojome, ir supratau kodel. Mes stovejome ant skardzio. Man tai primine pasaulio krasta. Skardis buvo smailus, o niekur nebuvo jokio takelio tai supratau, kad man tai tikrai nepavyks persokti.

-Manai?-paklause.

Pazvelgiau i ji.

-Tiesa, netoli ten kur yra Prieblandos stotis, ji pagauna rysius per kurios galima skaityti kieno nors kito mintis.

-Tai minciu skaitymas?-paklausiau.

-Taip.

Pazvelgiau i skardi. Reikejo tik geraiu isiziureti ir butum pamates auksta pilies kalna, ant kurios stovi kazkokia nauju ivairoviu bustine.

-Tai Prieblandos dimensijos stotis.

-Zinau.

Apsisukau.

-Soksi?-paklause jis ir nusijuoke.

-Taip.-pasakiau ir nusokau nuo skardzio. Bet jis pagavo mane... nagais? Po galais jis virto milziniska varna!

-Musu jegos, t.y vampyru labai sustipreja cia tik kai turi zieda.

-Tai as busiu silpna?-supykau, del to, kad esu kitokia.

-Lyg ir.-pasake paprastai.-As tave apginsiu jei kas.

Nusivaipiau, as ir pati sugebu savimi pasirupinti. Tiesa sakant cia nebuvo labai grazu, nebuvo jokiu augalu, nieko tik raudonai melynas dangus ir visokie slaitai.

-Cia tik pati pradzia,-pasake jis.
***

Vos tik Ianas tai pasake mes patekome i labiau panasesni i zeme vieta. Buvo saulelydis, vadinasi vakaras. Taigi reikes apsistoti kur nors nakvynei.

-Prieblandos stotyje yra viesbuciai,-pasake.

Net nenustebau. Zinojau, kad cia visko bus, kazin ar as surasiu cia tas stichiju valdytojas?

-Zinoma rasi, tik jos bus atskirai viena nuo kitos.

-Atskirai?-dabar jau nustebau, man reikes bastytis po visa Prieblandos dimensija kartu su Ianu!

-Hmm...-numyke jis.

-Ups,-pasakiau, visai pamirsusi, kad jis gali skaityti mintis.

-Tai tu nenori su manimi keliauti?

-Ne viskas gerai, tikrai,-iskart puoliau teisintis.

-Zinau,-pasake jis ir visu greiciu, bent jau as taip maniau nuskrido su manimi.

As lingavau i visas puses, ir man tai labai nepatiko, galvojau tuoj apsivemsiu. Tikriausiai vampyrai vemia krauju. Ianas suprunkste.

-Po galais! Ianai! Neskaityk mano minciu!

-As negaliu. Man idomu ka tu galvoji.-pasake jis ir pagreitejo.

-Dieve ,Ianai, as tuoj apsi...-vos spejau istart ir isvemiau siandienos pusryciams isgerta krauja.

-Gerai, skrisiu leciau,-pasake jis, kai as nusivaliau lupas.

Netrukus priskridome Prieblandos stoti. Sustojau prie veidrodzio pasitvarkyti drabuzius is apsivalyti lupas. Ianas tik juokesi ir kikeno kol uzsirasiau i viesbuti.

-Baik!-surekiau neistverusi.

Jis nutaise nekaltojo veideli, kuri gana gerai jau pazinojau.

-Neerzink manes,-istariau grubiai.

-Gerai tyliu.-pasake ir nuseke man is paskos i musu kambari.

Iejusi nustebau. Buvo tik viena... LOVA!!! Na jau ne jis nemiegos kartu su manimi.

-Gerai, jei nenori gali nemiegot,-pasake jis ir pasiklojo ciuzini ant zemes kuri rado spintoje. Labanakt-pagalvojau.

-Labanakt,-pasake ir uzmigome.

                                                         10 skyrius

Rytas. Saule spigino man i akis ir as labai nenorom atsimerkiau. Nusimeciau paklode. Mane buvo apkabinusi ranka. Pala......Ranka?

-Dieve!-surekiau ir issokau is lovos.

-Lazinuosi sapnavai mane.-pasake Ianas ramiai ir pasiraze. Pastebejau, kad ciuzinio nebuvo... matyt nakti kai as uzmigau ir jis issiropste i mano lova.

-Ne, buvo kitaip. Pirmiausia tu surekei mano varda, o antra pati pakvietei i lova,-pasake jis ir nusisypsojo selmiska sypsenele.

-Kurgi ne.-Pasakiau ir nudulinau i vonia. Norejau pasirodyti dramatiska.

-Tu tokia nesi!-Atsklido balsas is miegamojo ir vyriskas juokas.

Nebeistveriau. Apsisukau ir neriau pas ji. Staiga priremta prie sienos buvau as, ne jis.

-As vyresnis.-pasake jis.

-As greitesne,-atsakiau ir apsikeiteme vietomis dabar priremtas buvo jis.

-Gerai, gerai pasiduodu,-pasake jis ir iskele rankas.

Nusijuokiau ir paleidau ji.

-Kur keliausime?-paklausiau.

Jis pagalvojo ir pasake:

-I Prieblandos miska.

-Kur? I miska?

Jis palinksejo. Miskas.

-Ir ko mes ten ieskosime?-pasiteiravau.

-Zemes valdytojos-Alekses.-atsake jis ir atsisedo ant lovos.-Sakome tame miske vaidenasi.

Nusijuokiau.

-Mes juk vampyrai!

-Zinau, bet ji misko valdytoja...-nutese jis.-Ji galinga, nenuvertinkime jos.

-Taigi....-pasakiau.-jeigu Alekse rasime miske tai kur ieskosime kitu?

-Azula rasime ugnikalnyje, Esle-ledo pilyje, o Beka-Oro sventykloje.

Numykiau.

-Tu zinai kur yra tos vietos?

-Nelabai....

Nuzvelgiau ji klausiamu zvilgsniu.

-Nelabai?

-Tiesa sakant zinau tik kur yra miskas...-Nusijuoke jis.

-Dieve brangus,-suvaitojau ir atsiguliau ant lovos. Jis padare ta pati. Reikes eiti i ta miska.

-Nepergyvenk mums duota savaite laiko.

-Kol?-paklausiau.

-Kol turesime grizti.-pasake jis.

-Mes turime skubeti!-susukau.-Kur tiksliai tas miskas?

Ianas atsikele ir nuejo prie lango.

-Ten,-parode pirstu.

Staigiai atsiduriau salia. Man isdziuvo burna.
***

-Ten?-istariau sausu, gergzdanciu balsu.

-Taip.-pasake Ianas ir suprunkste.

-Nedrysk is manes juoktis.-pabandziau tai pasakyti dramatisku balsu.

-Kiek supratau nepavyko.-pasake jis.

Dabar rimtai supykau. Jis visada skaito mano mintis.

-Nevisada.-pasake jis ir kai jau ruosiausi jam trenkti issoko pro langa.

-Pamaiva,-nusivaipiau.

-Baile,-Atsklido balsas is apacios.

Tikrai jau ne pagalvojau zinodama kad Ianas manes klauso, persisveriau per langa ir issokau. Taip skrydis buvo ne trumpas, nes apsistojome 12 aukste. Kai prisiminiau, kad cia mano vampyriskos galios neveikia ir as tuoj tapsiu pelkute ant sitos zemes, spejau uzsimerkti.

-Galvojai, kad leisiu tau issitaskyti?-paklause jis ir nusijuoke.

-Cha,-istariau ir nuzingsniavau misko link.

Pripazinsiu miskas is toli ir taip atrode baisus, bet kai priejau arciau sustingau ir bijojau pajudeti, taigi Ianui teko mane nuplesti nuo zemes ir nesti iki misko vidurio kur tariamai Iano atveju gyvena ta mergina ar labiau stichiju valdytoja.Stipriai uzsimergiau ir isikniaubiau veidu i Iano krutine. Jauciau kaip jis pasiziurejo i mane.

-Zadi cia miegoti?-paklause jis ir nusijuoke.

Neistariau ne zodzio. Akyse maciau tamsa ir pirma karta ji man taip patiko. Aplink juoda. Judeti nereikia, bet jauti kaip judi per ilgus turbut paparsius. Myni ant turbut samanu. Tamsa pirma kart manes neslegia, negasdina.

-Atsimerk,-susnabzdejo i ausi Ianas.

Nezinau kodel, bet paklausiau. Atsimerkusi mane nusviete zaluma. Miskas is tamsaus ir niuraus tapo sviesiu, maloniu, spalvingu.

-Kaip grazu,-nejuciomis pratariau.

-Mhm...-numyke Ianas.

Apsizvalgiau.

-Ar cia ji tikrai bus?

-Manyciau.-atsake juodaplaukis, kuris laiko mane ant ranku.

-As  jau nebebijau, gali mane nuleisti ant zemes.-pratariau tyliai.

-Tai tu bijojai?-paklause nors as zinau, kad jis puikiai zinojo atsakyma.

-Truputi,-pasakiau ir nutilau, kai pazvelgiau i jo veida pamaciau susirupinima, pirma karta, per sitiek laiko, jis suprato mano baime.

-Aciu,-pasakiau ir nusisukau, spejus pamatyti jo israiska. Tada tiesiog issokau is jo glebio ir patraukiau misko keliuku.