Trecias ir Ketvirtas Skyriai :)

                                                           3 skyrius 

Ka jis turejo omeny kad gali virsti pauksciu? Juk vampyrai virsta siksnosparniais... o gal as klystu? Hm... nieko nesuprantu... Nusileidau laiptais i apacia sunkiai deliodama mintis. Galvoje pynesi zodziai VAMPYRAS,PAUKSTIS,PAULO BROLIS,PAULAS. Nusprendziau trumpam numigti vis vien 1 mokslu metu diena nebuvo namu darbu. Atsiguliau i sofa ir uzmigau galvodama apie siuos zodzius. Atsikelusi jauciau kad dienorastyje yra naujas irasas. Kaip visada namie buvau viena. Skubomis nubegau i virsu ir neklydau dienorastis buvo padetas ant lovos krasto. Palieciau ji ir letai atverciau. Jame buvo naujas irasas:

Sveika Nina,

Jeigu pameni as buvau tas pats vaikinas kuris isgelbejo tave nuo zudiko. Tas pats kuris stovejo prie poliklinikos. Zinau tada buvau labai nemandagus. Nes ieskojau savo brolio Iano. Jis matyt vel medziojo merginas. Susitikime siandien miskelyje kur tave isgelvejau. 22.00 lauksiu taves ten. Paulas.

Apakau. Jis buvo tas pats vaikinas kuris mane isgelbejo, susmukau ant zemes. Priglaudziau dienorasti prie saves ir taip sedejau gal 15 minuciu. Paskui greitai atsistojau ir pazvelgiau i laikrodi 21.45 o dieve mano!!! Turiu skubeti, kad nepaveluociau. Greitai isispyriau i basutes ir uzsimeciau svarkeli nors jo ne kiek nereikejo. Greitai isbegau i gatve. Buvo tamsoka. Jaunatis. Prietemoje vis vien zinojau kur parkas, o miskas matesi aiskiau. Ir tada supratau, kad as labai labai jaudinuosi. Kojos ir rankos eme drebeti. Sulaikiau kvepavima ir perlipau parko vartelius. Kadangi jau buvo uzrakinta. Nuejau prie misko ir pamaciau koks gilus ir tamsus jis. Bet kai vel emiau galvoti apie Paula. Viskas buvo uzmirsta ir palaidota giliai manyje. Visos mano baimes, viskas. Ir tada isvydau ji. Paulas stovejo ir ziurejo i mane.
***

Priejusi arciau pamaciau, kad jis ne vienas. Geriau isiziuret nejo, nes buvo labai tamsu. Vienas tikrai buvo Paulas, o kas buvo kitas?

-Sveika Nina.

-Labas,-pasakiau ir vel pazvelgiau i nepazystama zmogysta.

-Nina, nebijok cia mano brolis,-pasake ir parode i ji.-Jis nedris taves nuskriausti.

-Na jau... Paulai tu zymiai silpnesnis uz mane.

Paulas vos girdimai susnypste. As priejau arciau jo. Ir atsisedau ant samanu. Paulas tai pat atsisedo, o Ianas atsisedo truputi toliau nuo musu. Mane nuo Paulo skyre puse zingsnio, o nuo jo brolio gal 4 metrai.

-Tai jus vampyrai?-paklausiau pirma.

-Taip,-pasake Ianas.

-Gal labiau Mirties angelai.-pataise Paulas.

-Kodel jus taip vadina?- paklausiau. Jie susizvalge ir Ianas atsistojo.

-Palauk,- Pasake Paulas kai ruosiausi issizioti. Pazvelgiau i Paulo broli, jis pasoko labai labai aukstai virs medziu. Bent jau taip mate mano akys. Ianas dingo, o ant to medzio kur jis sedejo atsirado juoda varna. Ji pazvelge i mane. Ir sukarksejo. Tada pakilo taip aukstai, kaip Ianas buvo pasokes ir nusileido zmogus.

-Dabar supratai kodel?-paklause Paulas ziuredamas i savo broli.

Paklinksejau, ir vel pazvelgiau i Iana. Jam ant galvos vis dar buvo kelios juodos plunksnos.

-Jus visi taip mokate?-paklausiau.

-O tu moki dainuoti?-paklause Ianas.

-Ne gaidos nepadainuociau.

-Mes taip pat ne visi galime daryti tuos pacius dalykus,-pasake Ianas.

-Paulai o tu ar moki pasiversti pauksciu?-pasidomejau.

-Taip, tik ne varna, o gegute.

Nustebau, kad jis nevirsta varna kaip jo brolis. Jis virsta gegute.

-Jus geriate krauja. Tiesa?-toliau uzdavinejau klausimus.

-Taip,-atsake Paulas.

-Jus sauleje pavirstate pelenais?-pasidomejau, nors puikiai prisimenu Paula prie poliklinikos saules sviesoje.

-Ne, sauleje mes nedegame, nes turime stai ka,-laisvai atsake Paulas ir parode verini ant kaklo. Jis buvo senas, bet nuostabus. Jo viduryje buvo zalias smaragdas, o aplink mazi raudoni rubinai.

-Oho...-prasitariau.-Atrodo senas kiek jums metu,-paklausiau nustebusi.

-Paului 118, o man 120,-atsake Ianas. Apsalau.

-Kaip jus virstate vampyrais?-paklausiau.

-Kai duodi zmogui savo kraujo ir ji nuzudai.-Ramiai atsake Ianas ir atsistojo. Paulas sustingo. Ianas pazvelge i Paula.

-Cia kazkas yra,-pasake Ianas.

-Tai zmogus.-Atsake Paulas.

-As nueisiu ir viska sutvarkysiu.

-Ne! Susukau nezudykite jo!-susukau.

-Nina! Pazvelk man i akis.-atsisukau i ji. Jis pazvelge i mane skvarbiu zvilgsiu ir pasake:

-Nina pamirsk viska... Pamirsk musu susitikima, pamirsk viska... Prasau...

                                                           4 skyrius

Atsibudau savo lovoje, galbut zudytis nereiketu, pazvelgiau i ranka kuri buvo suzeista, pazvelgiau i kita ir sustingau. Zaizdos nebebuvo. Kaip? Kodel? Juk sesele sake jos isgydyti nebeimanoma. Gal cia buvo tik sapnas? Gal as tikrai tik sapnuoju? Gal tai vyksta neistikruju? Sie klausimai vis sukosi mano galvoje. Susitvarkiau kuprine issiemiau pamokas kuriu nereikejo ir istrukau is namu su kuprine ant peciu, nevaziavau autobusu, nes norejau labiau apie tai pagalvoti, deje mokykla pasirode arciau negu isivaizdavau. Taigi netrukus buvau mokyklos kieme. Mane apspito daug mokiniu ir klausinejo apie mergina, kuri mokosi sioje mokykloje ir jos vardas Izabela. Visi sneka, kad as ja isgelbejau. Nesupratau apie ka jie visi kalba ir visa laika viska neikdavau sakiniais:

-Apie ka visi cia snekate?

-Tai klono darbas.

-Atsokite ir palike mane ramybeje.

-Na ir kas?

Stai kaip ejo 2 diena mokykloje. Galiu pasakyti viskas normaliai nebuvo namu darbu, nebuvo kvailiu kurie kresdavo tau pokstus. 1 beda  jeigu as tai padariau tai kodel neprisimenu? Juk jei kas nors isgelbsti kam nors gyvybe turi prisiminti tai visa gyvenima. Gal man kazkas negerai? Gerai kad jau einu namo, dabar belieka galvoti ka ten veikti eiti i miska? Miegoti? Serti savo gegute kol ji prisilesusi pakratys kojas? Staiga uz saves isgirdau cypiancias padangas. Zaibiskai apsisukau. Tada ivyko 3 dalykai:

1.Vairuotojas issigandes stabde automobili.

2.As stovejau isiziojusi.

3.Zinojau, kad mirtis cia pat ir uzsimerkiau.
***

Akyse aptemo. Tamsoje nieko neizvelgiau. Maciau save is aukstai, tai buvo neprisiminimas. As miriau. Kazkokia nematoma jega eme traukti mane i mano kuna. Man pritruko oro, ziopciojau ir gaudziau ji. Galvojau, kad tuoj uzdusiu, bet ne as atsigavau.

Gulejau prie masinos. Ranka viskas kraujavo, ziurejau i zaizdas isigandusi norejau rekti, bet nerekiau ivyko kai kas tikrai baugaus nuo kurio gulejau sustingusi. Maciau kaip zaizdos eme trauktis! Taip jos tikrai eme trauktis, o kai visiskai uzsitrauke likau visiskai sveika tik visa kraujuota. Jauciausi keistai, juk katik buvau mirusi! Buvau danguje! Jeigu neseniai jutau skausma, vadinasi as nesapnuoju. Tai tikrai buvo ne sapnas. Atsikeliau lyg niekur nieko nebutu ivyke ir ejau namo. Akies krasteliu maciau kaip vairuotojui is rankos iskrito telefonas, regis jis skambino greitajai. Pazvelgusi i sona supratau, kad mano rega paastrejo maciau viska geriau nei per HD akinius. Viskas buvo nuostabu, girdejau kaip pauksciai ciulbavo gal uz 50 kilometru. Maciau ka zmones veikia namie prie langu, ir maciau tai labai aiskiai. Sustojau. Apsizvalgiau, nieko aplink mane nebuvo. Ir emiau begti, is pradziu letai, o paskui begau tokiu greiciu kad net asaros is akiu istrysko. Buvo neitiketina, kai asaros jau eme ristis skruostais sustojau. MISKAS... VAMPYRAI MISKE... Maciau vaizdus. As buvau miske su dvejais vaikinais. Vienas virto varna. Jie buvo angelai. Paulas man duoda savo kraujo ir mano randas uzgyja. Jis istrina man atminti. Ziuri man tiesiai i akis ir kalba ka turiu uzmirsti. Mane suima labai didelis pyktis. Kaip jis galejo! Susukau garsiai. Palauk jis dave man savo kraujo, as miriau vadinasi as tapau... Mirties angelu... vadinasi as esu Vampyre! O dieve! Vel garsiai susukau keli zmones i mane atsisuko. Man reikia surasti Paula ir Iana. Gal jie man patars ka daryti? Bet sitaip negaliu ju ieskoti. Vel greitom pasileidau namo. Oho as tikrai baigiu prie sito priprasti. Labai greitai jau buvau namie ir vel nieko namuose nebuvo. Uzlipau i virsu ir nusimeciau kuprine. Ji buvo visa kruvina, fui pasakiau nors vampyrai turetu gerti krauja. Staigiai nubegau i vonia savo kruvinus drabuzius ir vel ismeciau. Jei taip ir toliau tuoj puse spintos gules siukslineje. Duse greitai nusimaudziau ir begiodama po kambari plaukus isidziovinau zymiai greiciau nei su fenu. Pazvelgiau i veidrodi tapau visai kitu zmogumi. Tapau angelu. O dieve kokia buvau grazi taisyklingos lupos, ne vieno spuogelio ant kaktos, plaukai pasiausti, bet jie man tiko. Kai apsirengiau nutariau surasti Paula taigi as vel zaibiskai atsiduriau lauke ikvepiau oro ir uzuodziau jo odekolona. Jis kvepejo lyg levandomis su citrina. Nezemiskas kvapas, budama zmogumi sito neisidemejau, bet as tiesiog jutau kad ten jis. Ir visu greiciu patraukiau link jo kvapo. Ir tada pamaciau ji. Paula uosle manes neapgavo tik ne si karta. Jis ziurejo i mane nustebes ir zaibisku greiciu taip kaip as cia atsiduriau pripule prie manes.

-Ka cia darai?-paklause jis svelniu, saldziu ir truputi piktoku balsu. As nieko nedariau tik jam nusisypsojau.