Tryliktas ir Keturioliktas Skyriai :)

                                                   13 skyrius

Letai atsimerkiau. Jutau ant pilno Iano ranka. Man tai labai nepatiko, bet nebandziau jos nusimesti.

-Labas rytas,-pasake jis ir as aiktelejau.-Isgasdinau?

-Taip. Siek tiek,-pasakiau.

Jis nusijuoke. Paguleje dar keleta akimirku, nusprendeme keltis.

-As greit grisiu,-pasake Ianas ir issoko pro langa.

Pazvelgiau pro ji. Iano nebebuvo. Patrukciojau peciais. Tiek jau to, eisiu praustis, pasakiau ir budama vonioj visiskai nusirengiau. Tada netiketai pro jas ileke Ianas.

-Dieve! Dink!-surekiau.

Jis uzsimerke.

-Juk sakiau, kad greitai grisiu,-pasake.

-Nemaniau, kad tiek greitai,-pasakiau ir prisidengiau ranksluosciu.-Dabar dink!

-Nenori suzinoti kur buvau?-paklause jis.

-Ne dabar! Dabar-dink is vonios!-surekiau.

-Gerai, gerai, supratau.-pasake jis ir isejo.

Atsikvepiau. Nusisukau i veidrodi, pasiemiau sukas ir paziurejau virsun. Ten krauju buvo uzrasyta:

,,Padek!,, Surekiau. Ianas tuoj pat atbego.

-Kas nutiko?-paklause.

Parodziau i virsu. Ianas pazvelge. Nieko. Nieko neliko.

-Tu kazka matai?-paklause.

Papurciau galva. Nenorejau, kad jis mane palaikytu pamisele.

-Man pasivaideno,-pasakiau.

-Kas?-paklause vaikinas laikantis mane.

-Kad ten... didelis voras,-pasakiau.

Ianas nusijuoke.

-Tu bijai voru?-paklause.

-Taip,-atsakiau.

-Tada as isgaudysiu visus cia esancius vorus,-pasake jis.

Nusijuokiau.

-Aciu. Man viskas gerai,-pasakiau.

Jis man padejo atsistoti.

-Aciu,-padekojau dar karta.

Tada mes nuejome i savo kambari.
***

Jauciau, kad salia kazkas guli. Apkabinau ji. Jis nejudejo ir buvo saltas. Atsimerkiau. Pries mane gulejo... Negyvelis. O dieve! Sokau is lovos. Aplink visur buvo kraujas. Emiau rekti... nezianu kiek rekiau, bet iki tol kol mane kazkas apkabino. Ten buvo-Paulas?

-Paulai?!-surekiau ir emiau ji buciuoti.

-Nina!Nina!-reke jis.

-As tave myliu Paulai.-pasakiau ir isisiurbiau jam i lupas.

Jis mane atstume.

-Nina, tau viskas gerai?-paklause Paulas, bet jo balsas buvo kaip Iano.

Suglebau.

-Kas tu?-paklausiau.

-As Ianas. Nina, kas tau?

Apsiverkiau. Kas man netaip? Atsimerkiau placiai. Tiesa pries mane stovejo Ianas, bet kas man darosi? Kraujas ant zemes dingo, negyvelis tai pat. Bet ant mano ranku buvo kraujo.

-Vos palikau tave keliom minutem ir tu jau persipjovusi venas. Tu ka mirti nori?-Paklause.-Tu cia ne vampyre, atsimeni?

Pazvelgiau i rankas, riesai buvo supjaustyti...Verkiau dar stipriau.

-As to nedariau...-kukciojau.

Ianas zvelge i mane, o as netyciomis zvelgiau i langa.

-Gerk,-pasake Ianas ir prikiso savo ranka man prie lupu.

Ant lango buvo nutekejusiu krauju parasyta ,,Padek!,,.Sokau Ianui is ranku ir suklykiau.

-Kas tau?-paklause Ianas.

Parodziau i langa.

-As nieko nematau,-pasake Ianas.

-Padek!-surekiau.-Ten parasyta ,,Padek!,,

-Ka?-paklause jis.

Nualpau.

                                                   14 skyrius Keisti uzrasai

-Tau kazkas darosi,-pastebejo Ianas.

-Taip.Zinau,-atasakiau.

-Tai tu sakai matai uzrasus?-paklause vaikinas.

-Taip. Jie arba ant veidrodziu arba ant langu,-pasakiau.

Mudu su Ianu susizvalgeme.

-As manau,kad Paului reikalinga pagalba,-pasakiau.

-Prie ko cia Paulas?-paklause Ianas.

-Man tik tokia nuojauta,-pasakiau ir pazvelgiau i langa.

Ant jo krauju buvo parasyta ,,Padek!,, nusisukau. Ianas keistai pazvelge ir patrauke peciais.

-Matei?-paklause.

-Taip. Maciau,-pasakiau.

Atsistojau ir nuejau vonios link. Staiga Ianas isdygo priesais mane.

-Tau viskas gerai?-paklause.

-Tu taip daznai sito klausi, kad as pradedu abejoti ar tu manimi is viso tiki,-pasakiau ir atsisukau i ji.

Jis patrauke peciais.

-Tu vakar mane pabuciavai,-pasake.

-As maniau, ka tu esi Paulas,-pasakiau.

Jis nuleido galva. As prasibroviau pro ji ir nuejau i vonia. Jis uz mane greiciau atsuko vandeni.

-Aciu,-pasakiau.

-Tu labai dekinga?-paklause Ianas.

-Nemanyk, ka dabar tave pabuciuosiu,-pasakiau.

-O as manysiu,-pasake Ianas ir pabuciavo mane.

As greit atsitraukiau, bet jauciau dilgciojant lupas.

-Ne,-pasakiau ir isprasiau ji laukan.

Tada nusirengus atsiguliau i vonia ir laukiau, kol mano kuna apsems vanduo. Uztruko tik kokias kelias minutes ir as jau gulejau uzsukusi ciaupa. ,,Paulai,, masciau. ,,Pasiilgau taves,, pagalvojau. Tada paneriau po vandeniu.

Po keliu minuciu isneriau pridususi. ,,Po galais Nina! Tu juk nebe vampyre,, pagalvojau ir atsimerkiau. Ant lubu buvo uzrasas. ,,As tai pat labai taves pasiilgau,, parasyta. ,,Paulas,, pagalvojau. ,,Taip,, atsirado kitas irasas. ,,Tu parasei tuos visus ,,padek!,,?,, paklausiau galvoje. ,,Taip,, atrase. ,,Kodel?,, pagalvojau. ,,Kad atkreipciau tavo demesi,, parasyta. ,,Aisku,, pagalvojau. ,,Myliu tave,, atsirado uzrasas. ,,Ir as tave pagalvojau,, ir nusisypsojusi vel panirau i vandeni.
***

Buvau labai laiminga, nes galejau susisiekti su Paulu. Labai jo pasiilgau ir nepaisant to, kad Ianas isbega medzioti galiu ramiai su juo ,,pasikalbeti,,. Kaip tik dabar ,,kalbejausi,, su Paulu kai i vidu atejo Ianas.

-Ka cia darai?-paklause jis.

-Kaip matai nuobodziauju. Klausyk, kada mes ieskosime Esles ir Bekos, vandens ir Oro valdytoju?

-Nezinau,-pasake vaikinas ir nuleido galva.

Iskvepiau ora. Ir palinksejau tada atsiguliau. Ir pazvelgiau i lubas. Gulejau minkstai, nes buvau ant lovos o Ianas sedejo salia manes. ,,Ieskok,, atsirado uzrasas. ,,Gerai,, pagalvojau. Ianas atidziau stebejo mane.

-Ka nors matai?-paklause.

-Ne, tik... pavargau,-pamelavau.

Man rodos jis suprato, kad meluoju.

-Tikiu tavimi,-pasake Ianas ir atsigule salia manes.-Tikiu, kad meluoji.

Atsisukau i ji. Jis buvo gal keliais centrimetrais iki manes.

-Ka matai?-paklause.

-,,Padek!,,-pamelavau.

-Meluoji,-pasake.

-Is kur zinai?-paklausiau.

-Juk as galiu skaityti tavo mintis,-nusijuoke jis.-pastaruoju metu ju neskaiciau, bet dabar neistveriau.

Trenkiau sau per veida.

-Visai pamirsau,-pasakiau visa violetine.

Pro pirstus pazvelgiau i lubas. ,,Paziurek pro langa,, pamaciau. Sokau is lovos ir pazvelgiau pro langa. Ten stovejo Aukstas rudaplaukis grazuolis.

-Paulai!-susukau pati to nesupratusi ir atsidariusi langa sokau pro ji.

Buvau tokia laiminga pamaciusi ji, Paulas mane pagavo ir stipriai apkabino.

-As taveeees labaai labai labbai pasiilgau,-verkiau.

-Ir as taves,-pasake tyliai Paulas.

Tada mes karstai, karstai pasibuciavome. Zinojau, kad Ianas mus stebi, bet negalejau susilaikyti. Buvau tokia, tokia laiminga. Veliau Paulas mane uznese i musu viesbucio kambari. Visa kelia buvau ji stipriai apkabinusi ir zadejau, kad daugiau niekada jo nebepaliksiu.

-Atostogos sugadintos,-suurzge Ianas.

Paulas tai pat suurzge.

-Ramiau!-susukau.-Atrodote kaip sunys, kai taip darote.

Paulas nusijuoke ir dar stipriau priglaude mane prie saves. Ianas ziurejo i mane keistu zvilgsniu.

-Kas?-paklausiau.

-Nieko,-pasake jis ir issoko pro langa.

Abu su Paulu ziurejome jam pavymui.

-Gerai, kad jis dingo,-pasake Paulas.

-Taip,-pritariau jam.

Jis nusisypsojo ir dar karta mane pabuciauvo.

-Kiek ilgai taves nemaciau,-pasake jis.

-Ir as taves,-pasakiau.-O dabar papasakok kaip cia atsidurei.

Jis nusisypsojo ir atsisedo. Atsisedau jam ant keliu ir padejau galva jam ant peties, pasiruosusi klausyti pasakojimo.